Sveikatos nerimas ir kiberchondrija: kaip atpažinti simptomus bei susigrąžinti emocinę ramybę
Ar kada nors pastebėjote, kad vos pajutę nežymų dieglį šone iškart atsiduriate interneto paieškoje? Vos po kelių minučių skaitymo apie baisiausias diagnozes jūsų širdis pradeda plakti smarkiau, o kūną užlieja baimės banga. Šis reiškinys, šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai plintantis dėl neribotos prieigos prie medicininės informacijos, yra vadinamas kiberchondrija. Tai yra tiesioginis palydovas būsenos, kurią mokslininkai ir gydytojai įvardija kaip sveikatos nerimą.
Sveikatos nerimas yra sutrikimas, pasireiškiantis nuolatine, varginančia baime susirgti sunkia liga arba įsitikinimu, kad ji jau progresuoja organizme. Tai nėra paprastas rūpestis savo gerove, o gilus emocinis išgyvenimas, kuris gali tęstis metų metus ir reikšmingai apsukntinti kasdienybę. Šiame straipsnyje, remiantis Tyrer, P., ir Tyrer, H. (2018) apžvelgsime, kaip veikia šis mechanizmas bei kokius moksliškai pagrįstus metodus galite pritaikyti jau šiandien.
Kas yra sveikatos nerimas ir kodėl daktaras Googlas nepadeda?
Seniau ši būsena buvo dažnai tapatinama su hipochondrija, tačiau šiuolaikinėje psichiatrijoje šios sąvokos nebėra visiškai tapačios. Hipochondrijos terminas ilgą laiką visuomenėje turėjo neigiamą, kartais net pašiepiamą atspalvį, o tai trukdė suprasti tikrąjį pacientų kenčiamą skausmą. Sveikatos nerimas yra realus, sekinantis sutrikimas, dėl kurio žmonės nuolat stebi savo kūną, tikrina pulsą, odos darinius ar kitus fizinius pojūčius.
Didžiausias šių dienų iššūkis yra lengvai prieinama informacija internete. Gydytojai juokais paieškos sistemas kartais vadina daktaru Googlu, tačiau žmonėms, turintiems sveikatos nerimą, tai tampa tikru emociniu spąstų narvu. Internete pateikiama informacija dažnai yra labai bendro pobūdžio arba kraštutinė. Kadangi nerimo apimtas protas linkęs save matyti kaip tą vieną iš milijono, kuriam nepasiseks, net ir rečiausios ligos aprašymas tampa asmenine grėsme.
Praktiniai būdai, kaip įveikti sveikatos nerimą
Moksliniai tyrimai rodo, kad šį sutrikimą galima sėkmingai suvaldyti taikant tikslines psichologines strategijas. Jei norite žengti pirmuosius žingsnius gijimo link, svarbu pakeisti savo kasdienius įpročius bei elgesio šablonus. Štai pagrindiniai praktiniai būdai, kuriuos rekomenduoja specialistai.
1. Kūnui skirto dėmesio dieta ir tikrinimo ribojimas
Nuolatinis savo kūno stebėjimas bei hipervigilancija (padidėjęs budrumas) tik sustiprina jaučiamus simptomus. Kai intensyviai sutelkiate dėmesį į kurią nors kūno vietą, natūralūs biologiniai procesai pradeda atrodyti keisti arba pavojingi.
Sveikatos dienoraštis: pradėkite vesti kasdienį savo nerimo lygio dienoraštį.
Dienos be tikrinimo: sąmoningai pasirinkite konkrečias savaitės dienas, kuriomis visiškai drausite sau apčiuopti, matuoti ar kitaip tikrinti savo kūną. Tyrimai rodo, kad dienomis, kai pacientai griežtai atsisako savipatikrų, jų bendras nerimo lygis drastiškai sumažėja.
2. Daktaro Googlo atsisakymas (ir kt.) ir kiberchondrijos stabdymas
Sveikatos informacijos paieška internete suteikia tik apgaulingą, labai trumpalaikį palengvėjimą. Pastebėta, kad po tokios paieškos nerimas beveik visada sugrįžta su dar didesne jėga. Priimkite tvirtą sprendimą nustoti ieškoti simptomų reikšmių internete. Jeigu kyla reali abejonė dėl sveikatos, užsiregistruokite pas profesionalų gydytoją, užuot pasitikėję algoritmais.
3. Užburtas ramybės ieškojimo ratas: kodėl gydytojų užtikrinimai nepadeda?
Žmonės, kenčiantys nuo sveikatos nerimo, dažnai tampa nuolatiniais gydymo įstaigų lankytojais. Jie prašo vis naujų tyrimų, kraujo analizių ar magnetinio rezonanso tomografijos scanų. Gavę neigiamus atsakymus, jie trumpam nusiramina, tačiau greitai ramybė išblėsta (dažnai per pirmąsias dvylika valandų) ir kyla įtarimas, kad gydytojas kažko nepastebėjo. Svarbu suprasti, kad problema yra ne jūsų fizinis kūnas, o pati baimė. Sąmoningas nuolatinio ramybės ieškojimo (angl. reassurance seeking) ribojimas yra viena svarbiausių gijimo dalių.
Šiuolaikinės psichoterapijos metodai: nuo kognityvinio elgesio iki dėmesingo įsisąmoninimo
Kai savarankiškų pastangų neužtenka, efektyviausia kreiptis į specialistus, kurie taiko moksliškai patvirtintas terapines metodikas.
Kognityvinė elgesio terapija (KET-SN)
Kognityvinė elgesio terapija, pritaikyta sveikatos nerimui gydyti, turi patį stipriausią mokslinį pagrindą. Šios terapijos metu žmogus mokosi atpažinti savo katastrofines mintis, keisti disfunkcinį elgesį (pavyzdžiui, nuolatinį naršymą) ir suprasti, kad fiziniai simptomai dažnai yra tiesioginė patiriamo streso išraiška. Šis metodas puikiai veikia tiek individualių konsultacijų metu, tiek taikant internetines programas.
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) bei mindfulness
Kiti du efektyvūs būdai yra grupėse taikoma Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) bei dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) principais grįsta kognityvinė terapija. Šie metodai moko žmones ne kovoti su savo nerimu ar baisiomis mintimis, o leisti joms būti, jų neišsigąstant ir nereaguojant impulsyviais kūno tikrinimais. Tai padeda nutraukti emocinę kančią ir sugrąžina dėmesį į dabarties akimirką.
O kaip dėl vaistų?
Nors tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, specifiniai antidepresantai, tyrimuose parodė panašų efektyvumą kaip ir psichoterapija, pacientai su sveikatos nerimu jų dažnai vengia. Taip yra todėl, kad šie asmenys yra itin jautrūs bet kokiems šalutiniams vaistų poveikiams. Bet koks minimalus organizmo pokytis jiems gali pasirodyti kaip naujos baisios ligos pradžia, todėl pirmenybė visada teikiama psichologiniams gydymo būdams.
Kaip sveikatos nerimas veikia artimuosius?
Sveikatos nerimas retai lieka tik vieno asmens problema, jis pamažu apraizgo ir pačius artimiausius žmones. Ši būsena tampa milžinišku iššūkiu visai šeimai bei gali stipriai sutrikdyti jos dinamiką. Nuolatinė baimė dėl savo būklės ir dėmesio sutelkimas į menamas ligas išsekina emocinius išteklius, todėl šeimos nariams tampa be galo sunku bendradarbiauti ir dalintis kasdienėmis atsakomybėmis.
Kai vieną iš partnerių emociškai paralyžiuoja baimė, nukenčia abu. Kraštutiniais atvejais antroji pusė yra priversta atsisakyti savo asmeninių veiklų ar net darbo, kad taptų nuolatiniu slaugytoju. Be to, į varginantį patvirtinimo ieškojimo ciklą įtraukiami visi artimieji – nerimo kankinamas žmogus nuolat bombarduoja juos klausimais, reikalaudamas nuraminimo, kad neatrodo ligotas. Į šį procesą neretai įtraukiami net ir vaikai. Ilgainiui toks nesibaigiantis baimės ratas sukuria didžiulę įtampą santykiuose, sukelia rimtų konfliktų ir gali lemti gilius emocinius skilimus bei atotrūkį šeimoje.
Sveikatos nerimas yra varginanti būsena, tačiau ji tikrai nėra nuosprendis. Suvokimas, kad jūsų pagrindinis priešas yra ne fizinė liga, o pats nerimo mechanizmas, atveria duris į visišką pasveikimą. Ribodami informacijos paieškas, atsisakydami nuolatinio kūno tikrinimo ir prireikus kreipdamiesi profesionalios psichoterapinės pagalbos, galite susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę bei džiaugsmą.
Parengė psichologė Jolita Sorokinaitė
Šaltiniai
Tyrer, P., & Tyrer, H. (2018). Health anxiety: detection and treatment. BJPsych Advances, 24(2), 66–72. https://doi.org/10.1192/bja.2017.5
Komentarai