Nuolatinis nerimavimas: kaip susitaikyti su nežinomybe?
Atnaujinta: 11-06
Nuolatinis nerimavimas: kaip su juo susitvarkyti?
Sužinokite, kaip kognityvinė elgesio terapija gali padėti
Nuolatinis nerimavimas gali atrodyti kaip bandymas pasiruošti gyvenimui, tačiau kartais visas pasiruošimas lieka galvoje. Vieną „o kas, jeigu“ pakeičia kitas. O jeigu suklysiu? O jeigu artimam žmogui kas nors nutiks? O jeigu pasirinksiu neteisingai? Dienos pabaigoje jautiesi pavargęs (-usi), nors nė viena iš šių situacijų dar neįvyko.

Su nežinomybe susitaikyti reiškia pamažu mokytis gyventi ir priimti sprendimus neturint visų atsakymų. Tai nereiškia numoti ranka į svarbius dalykus. Gali rūpintis savimi ir artimaisiais, kartu pripažindamas (-a), kad ateities iki galo nesukontroliuosi.
Nežinomybė ir nerimas
Kai labai sunku pakelti nežinomybę, net nedidelė abejonė gali skambėti kaip pavojaus signalas. Tuomet norisi dar kartą patikrinti informaciją, paklausti kito žmogaus nuomonės ar mintyse peržiūrėti visus galimus scenarijus. Atsakymas trumpam nuramina, bet netrukus atsiranda naujas klausimas.
Nežinomybės netoleravimas yra svarbi sąvoka tiriant generalizuotą nerimo sutrikimą. Tyrime, kuriame dalyvavo 90 šį sutrikimą turinčių žmonių, jo pokyčiai terapijos metu buvo susiję su nerimavimo pokyčiais. Vis dėlto tyrimas neparodė aiškios vienos krypties priežasties: negalima sakyti, kad vien sumažinus nežinomybės netoleravimą būtinai sumažės ir visas nerimas (Laposa et al., 2022).
Ne kiekvienas dažnai nerimaujantis žmogus turi sutrikimą. Tačiau jei didelę dienos dalį praleidi bandydamas (-a) gauti garantiją, kurios niekas negali duoti, verta atkreipti dėmesį į patį nerimavimo įprotį.
Kaip atskirti rūpestį nuo nerimavimo rato?
Pabandyk savęs paklausti: „Ar dabar sprendžiu konkrečią problemą, ar bandau numatyti viską, kas galėtų nutikti?“ Pavyzdžiui, artėja sąskaitos apmokėjimo terminas. Patikrinti sumą, įvertinti biudžetą ir nustatyti priminimą yra konkretūs veiksmai. Visą vakarą svarstyti, kas būtų, jeigu kada nors prarastum visas pajamas, gali būti jau visai kitas procesas.
Sprendžiant problemą paprastai atsiranda kitas žingsnis. Nerimaujant klausimų daugėja, o veiksmas tolsta. Gali vis iš naujo skaityti tą patį laišką, prašyti patvirtinti jau priimtą sprendimą arba atidėti paprastą pasirinkimą, nes dar nesijauti visiškai tikras (-a). Tai kasdieniai pavyzdžiai, padedantys pastebėti savo elgesį, o ne savidiagnostikos testas.
Kuo gali padėti kognityvinė elgesio terapija?
Kognityvinėje elgesio terapijoje, trumpai KET, tyrinėjama, ką galvoji apie nežinomybę ir kaip į ją reaguoji. Pavyzdžiui, įsitikinimas „Jei viską apgalvosiu, apsaugosiu save nuo nelaimės“ gali skatinti nesibaigiantį svarstymą. Kartu su specialistu galima patikrinti, ar šis įprotis padeda pasiruošti, ar daugiausia atima jėgas.
Viename atsitiktinių imčių tyrime 60 suaugusiųjų, turinčių generalizuotą nerimo sutrikimą, buvo paskirstyti į terapijos arba laukiančiųjų grupę. Per 12 savaitinių susitikimų dalyviai mokėsi elgesio eksperimentais tikrinti bauginančius įsitikinimus apie nežinomybę. Terapijos grupės rezultatai buvo geresni, o pasiekti pokyčiai išliko arba stiprėjo per tolesnį stebėjimą iki metų. Tai viltingas rezultatas, tačiau nedidelis tyrimas su laukiančiųjų grupe neįrodo, kad šis metodas geriausias kiekvienam žmogui (Dugas et al., 2022).
Ką gali išbandyti kasdienybėje?
1. Užrašyk vieną konkretų nerimą
Vietoj „viskas bus blogai“ užrašyk, ko tiksliai bijai. Tarkime: „Bijau, kad kolega supyks, jei mano laiškas bus nepakankamai aiškus.“ Tuomet atskirk, ką žinai, nuo to, ką spėji. Faktas gali būti tai, kad atsakymo dar nėra. Mintis „jis tikrai supyko“ kol kas tėra spėjimas.

2. Pasirink veiksmą, kurį gali atlikti dabar
Jei problema konkreti, nuspręsk, ką padarysi ir kada. Jei šiuo metu nieko negali pakeisti, išbandyk sakinį: „Dabar atsakymo neturiu. Galiu prie šio klausimo grįžti, kai atsiras naujos informacijos.“ Tada sąmoningai grįžk prie pradėto darbo, pokalbio ar poilsio. Mintis gali dar sugrįžti. Tai savaime nereiškia, kad privalai vėl ją spręsti.
3. Išbandyk mažą žingsnį be visiškos garantijos
Pasirink kasdienę, mažos rizikos situaciją. Pavyzdžiui, trumpą asmeninį laišką perskaityk vieną kartą ir išsiųsk, užuot taisęs (-iusi) jį dešimt kartų. Prieš tai užrašyk, ko tikiesi, o vėliau palygink su tuo, kas iš tiesų nutiko. Šis pavyzdys perteikia elgesio eksperimento principą, taikomą tiriant nežinomybės toleravimą (Dugas et al., 2022).
Pradėk nuo nedidelio iššūkio. Tikslas yra pasimokyti iš patirties, o ne save perlaužti. Sveikatos, saugumo, finansinių įsipareigojimų ar kitų svarbių sprendimų patikrų savavališkai neatsisakyk.
4. Vertink savo veiksmus, o ne tik ramybės lygį
Po bandymo paklausk: „Ar galėjau tęsti dieną, nors jaučiau abejonę? Ką sužinojau apie savo gebėjimą susitvarkyti?“ Kartais pokytis prasideda nuo to, kad mažiau laiko skiri tikrinimui. Visiška ramybė nebūtinai ateina pirmoji. Pirmiems bandymams gali reikėti kantrybės ir palaikymo.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei nuolatinis nerimavimas trukdo miegoti, dirbti, ilsėtis ar būti santykiuose, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu. Ypač tada, kai savarankiški bandymai tampa dar viena užduotimi, už kurią save bari. Konsultacijoje galima įvertinti sunkumus ir kartu pasirinkti tau tinkamą pagalbos planą.
KET gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Tyrime su 148 suaugusiaisiais, turinčiais generalizuotą nerimo sutrikimą, 15 susitikimų KET programa per vaizdo ryšį pagal vertintus rodiklius nenusileido gyviems susitikimams. Tai buvo struktūruota terapija su specialistu, todėl šio rezultato nereikėtų prilyginti bet kokiam pokalbiui internetu ar savipagalbos programėlei (Bouchard et al., 2022).
Jei ieškai pagalbos lietuvių kalba internetu, gali susipažinti su psichologės, psichoterapeutės Jolitos Sorokinaitės pristatymu ir pasirinkti individualios psichoterapeuto konsultacijos laiką. Pirmame susitikime galėsi aptarti, kaip nerimavimas veikia tavo kasdienybę ir kokio pokyčio tikiesi.
Tau nereikia iš anksto žinoti, kaip išspręsi kiekvieną sunkumą. Pradžiai gali pakakti pastebėti vieną akimirką, kai vietoj dar vieno „o kas, jeigu“ pasirenki tai, kas svarbu dabar.
Moksliniai šaltiniai
Bouchard, S., Dugas, M. J., Belleville, G., Langlois, F., Gosselin, P., Robillard, G., Corno, G., & Marchand, A. (2022). A multisite non-inferiority randomized controlled trial of the efficacy of cognitive-behavior therapy for generalized anxiety disorder delivered by videoconference. Journal of Clinical Medicine, 11(19), 5924. https://doi.org/10.3390/jcm11195924
Dugas, M. J., Sexton, K. A., Hebert, E. A., Bouchard, S., Gouin, J.-P., & Shafran, R. (2022). Behavioral experiments for intolerance of uncertainty: A randomized clinical trial for adults with generalized anxiety disorder. Behavior Therapy, 53(6), 1147–1160. https://doi.org/10.1016/j.beth.2022.05.003
Laposa, J. M., Katz, D. E., Lisi, D. M., Hawley, L. L., Quigley, L., & Rector, N. A. (2022). Longitudinal changes in intolerance of uncertainty and worry severity during CBT for generalized anxiety disorder. Journal of Anxiety Disorders, 91, 102623. https://doi.org/10.1016/j.janxdis.2022.102623



Komentarai