Kontrolė ir perfekcionizmas - iliuzija. Kiek iš tikrųjų kainuoja tavo ramybė?

Ar kada nors pagavai save galvojant, kad jei tik šiek tiek stipriau pasistengsi, jei numatysi visus įmanomus scenarijus, pasaulis aplink tave taps saugesnis? Tai jausmas, pažįstamas daugeliui ambicingų žmonių. Atrodo, kad kontrolė yra skydas, saugantis nuo chaoso, tačiau ilgainiui pastebi, jog tas skydas darosi nepakeliamai sunkus. Kai nuolatinis budrumas tampa tavo kasdienybe, tu nebevaldai situacijos, veikiau atvirkščiai - situacija pradeda valdyti tave.

Įtampos kaina. Kodėl smegenys neleidžia atsipalaiduoti? Kontrolė ir perfekcionizmas.

Nuolatinė kontrolė glaudžiai susijusi su nerimo sutrikimais ir hiperstimuliuota nervų sistema. Kai jautiesi atsakingas (atsakinga) už kiekvieną smulkmeną, tavo smegenys nuolat veikia „kovok arba bėk“ režimu. Ši būsena evoliuciškai buvo skirta išgyvenimui, bet moderniame pasaulyje ji virsta lėtiniu nuovargiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad poreikis kontroliuoti aplinką dažnai yra gynybinis mechanizmas, bandantis užmaskuoti giluminį nesaugumo jausmą (Barlow, 2004).

Tu tarsi statai užtvanką upėje tikėdamasis (tikėdamasi) sustabdyti srovę, bet vanduo anksčiau ar vėliau randa plyšį. Ta įtampa, kurią jauti pečiuose ar nuolatiniame minčių bėgsme, yra ženklas, kad vidiniai resursai senka. Hiperkontrolė neapsaugo nuo nesėkmės, ji tik atima džiaugsmą iš sėkmės, nes tu jau galvoji apie kitą žingsnį, kurį privalai suvaldyti.

Nuolatinis budrumas labiau apie nuovargį, nei savybę

Daug kas klaidingai mano, kad gebėjimas viską sužiūrėti yra profesionalumo ženklas. Vertina tai kaip itin teigiamą individualią savybę. Tačiau riba tarp atsakomybės ir kontrolės, kuri jau trukdo yra labai trapi. Kai kontrolė tampa liguista, ji pradeda griauti santykius ir kūrybiškumą. Tu tiesiog nebeturi erdvės naujoms idėjoms, nes visa tavo energija skirta esamos būsenos palaikymui.

Psichologijoje žinoma, kad aukštas kontrolės poreikis koreliuoja su padidėjusiu kortizolio kiekiu kraujyje, o tai tiesiogiai veikia asmens kognityvines funkcijas (Sapolsky, 2004). Paradoksalu, bet kuo labiau stengiesi viską suvaldyti, tuo mažiau efektyvus tampa tavo sprendimų priėmimo procesas. Tu tampi įkaitu (įkaite) savo paties (pačios) susikurtame narve, kuriame laisvę pakeičia saugumo iliuzija.

Kaip atleisti vadeles ir nesugriūti?

Pirmas žingsnis link išsilaisvinimo yra pripažinimas, kad ne viskas priklauso nuo tavo pastangų. Tai nereiškia pasidavimo ar neatsakingumo. Tai reiškia pasirinkimą investuoti energiją ten, kur ji duoda vaisių, ir mokymąsi toleruoti neužtikrintumą ir nežinomybę. Neužtikrintumas is nežinomybė nėra priešas, tai natūrali gyvenimo dalis, kurioje gimsta augimas.

Mokymasis „paleisti“ reikalauja drąsos susidurti su tuo pirminiu nerimu, kurį kontrolė bandė nutildyti. Kai leidi sau būti netobulam (netobulai), tu ne tik atsipalaiduoji, bet ir įgalini kitus žmones aplink save prisiimti atsakomybę. Tikrasis profesionalumas pasireiškia ne tada, kai viską darai pats (pati), o tada, kai pasitiki procesu ir savo gebėjimu susitvarkyti su pasekmėmis, net jei jos nėra tokios, kokių tikėjaisi.

Raktažodžiai: kontrolė, kontrolė ir perfekcionizmas, nerimas, įtampa, hiperkontrolė, psichinė sveikata, perfekcionizmas, streso valdymas, emocinė sveikata.

Šaltiniai

• Barlow, D. H. (2004). Anxiety and Its Disorders: The Nature and Treatment of Anxiety and Panic. Guilford Press.

• Sapolsky, R. M. (2004). Why Zebras Don't Get Ulcers: The Acclaimed Guide to Stress, Stress-Related Diseases, and Coping. Holt Paperbacks.