Kodėl nuolat dėl visko nerimauju?
Išsiunti žinutę. Atsakymo nėra jau valandą. Iš pradžių pagalvoji, kad žmogus turbūt užsiėmęs. Po kelių minučių perskaitai, ką parašei. Gal tavo žodžiai nuskambėjo šiurkščiai? O jeigu jis supyko? Vakare vis dar tikrini telefoną, nors jau kelis kartus sau sakei, kad užteks.
Nuolatinį nerimavimą gali palaikyti sunkumas pakelti nežinią. Kai atsakymo dar nėra, mintyse bandai numatyti, kas galėtų nutikti, ir tam pasiruošti. Vienas būdas ištrūkti iš šio rato yra atskirti, ką gali padaryti dabar ir ko atsakymo dar teks palaukti. Būtent su tokiomis kasdienėmis situacijomis galima dirbti kognityvinėje elgesio terapijoje (KET) (Dugas et al., 1998).
Kodėl viena mintis veja kitą?
Gal pažįsti tą jausmą, kai išsprendi vieną rūpestį, o jo vietą tuoj pat užima kitas. Darbe svarstai, ar nepraleidai ko nors svarbaus. Grįžus namo neduoda ramybės pokalbis su artimu žmogumi. O atsigulus prisimeni sąskaitą, kurią reikia apmokėti kitą savaitę. Temos keičiasi, bet klausimas kartojasi: „O kas, jeigu kas nors nutiks, o aš būsiu nepasiruošęs (nepasiruošusi)?“
Jei esi įpratęs (-usi) iš anksto viską apgalvoti, nerimavimas gali atrodyti kaip atsakingas elgesys. Kartais pasiruošimas išties padeda. Tarkim, pasižiūri, kaip nuvažiuoti į nepažįstamą vietą, ir susiplanuoji, kada išvykti. Tačiau gali pagauti save žiūrint tą patį maršrutą penktą kartą. Planas jau aiškus, o ranka vis tiek siekia telefono. Gali būti, kad šįkart tau labiausiai norisi įsitikinti, jog kelionėje niekas nesutrukdys. Tokio tikrumo maršrutas nesuteiks (Dugas et al., 1998).
Ar sprendi problemą, ar ieškai tikrumo?
Kai pagauni save vėl svarstant tą patį, paklausk: „Ar galiu dabar padaryti ką nors, kas pakeistų situaciją?“
Jei nežinai, iki kada reikia pateikti dokumentus, gali patikrinti terminą. Jei atsakymo į laišką reikia iki penktadienio, gali susitarti su savimi, kada nusiųsi priminimą. Tokiam veiksmui dažnai pakanka vieno konkretaus žingsnio.
O jei ką tik išsiuntei neskubią žinutę ir svarstai, ar žmogus ant tavęs supyko, atsakymo kol kas gali nebūti. Dar kartą perskaitęs (-iusi) žinutę gal trumpam pasijusi ramiau. Po minutės gali kilti nauja abejonė: „O gal jis mano žodžius suprato kitaip?“ Pastebėti, ko tuo metu ieškai, jau yra pradžia. Gali sau pasakyti: „Žinutę išsiunčiau. Kol kas nežinau, kaip žmogus ją suprato.“

Ką gali išbandyti, kai vėl norisi tikrinti?
Pasirink nesudėtingą situaciją, kurioje palaukti saugu. Pavyzdžiui, išsiuntei draugui žinutę dėl savaitgalio planų ir po poros minučių jau nori pažiūrėti, ar jis ją perskaitė.
Įvardyk, ko tikiesi. Galvoji: „Jeigu dešimt minučių nežiūrėsiu į telefoną, visą tą laiką negalėsiu susikaupti.“ Užsirašyk šią mintį kuo tiksliau.
Trumpam atidėk tikrinimą. Dešimčiai minučių padėk telefoną ir grįžk prie to, ką veikei. Jei dešimt minučių atrodo per daug, pradėk nuo kelių.
Palygink spėjimą su tuo, kas įvyko. Gal nerimas iš pradžių sustiprėjo, bet paskui šiek tiek atlėgo. Gal jis liko, tačiau vis tiek spėjai užbaigti vakarienę. Abu pastebėjimai vertingi.
KET toks bandymas vadinamas elgesio eksperimentu. Jo tikslas yra patikrinti konkrečią prielaidą. Šiame pavyzdyje tikrini, ar laukdamas (-a) tikrai negali susikaupti ir nuveikti nieko kito. Net jei nerimas išlieka, gali pastebėti, kad gebi kurį laiką tęsti savo veiklą. Elgesio eksperimentų taikymas sunkumui pakelti nežinią tirtas su generalizuotą nerimo sutrikimą turinčiais suaugusiaisiais (Dugas et al., 2022).
Kada dėl nuolatinio nerimavimo verta kreiptis pagalbos?
Jei nerimavimas dažnai atima miegą, trukdo susikaupti darbe ar verčia atidėlioti kasdienius sprendimus, verta pasikalbėti su specialistu. Svarbu ir tai, kiek pastangų tau kainuoja visa diena. Gali atlikti savo darbus, o vakare jaustis išsekęs (-usi), nes mintyse vis dar sprendi rytojaus problemas.
Vertinant nerimą svarbu, kaip dažnai jis kyla, kiek sunku jį suvaldyti ir kaip jis veikia tavo kasdienybę. Kognityvinė elgesio terapija yra vienas iš generalizuotam nerimo sutrikimui rekomenduojamų gydymo būdų (National Institute for Health and Care Excellence [NICE], 2011).
Jei norėtum suprasti, kas palaiko tavo nerimavimą, į pirmą konsultaciją gali atsinešti vieną konkretų pavyzdį. Prisimink, nuo ko viskas prasidėjo, kokia mintis kilo ir ką darei, kad pasijustum ramiau. Nuo tos vienos situacijos jau galima pradėti pokalbį.
Šaltiniai
Dugas, M. J., Gagnon, F., Ladouceur, R., & Freeston, M. H. (1998). Generalized anxiety disorder: A preliminary test of a conceptual model. Behaviour Research and Therapy, 36(2), 215–226. DOI
Dugas, M. J., Sexton, K. A., Hebert, E. A., Bouchard, S., Gouin, J.-P., & Shafran, R. (2022). Behavioral experiments for intolerance of uncertainty: A randomized clinical trial for adults with generalized anxiety disorder. Behavior Therapy, 53(6), 1147–1160. DOI
National Institute for Health and Care Excellence. (2011). Generalised anxiety disorder and panic disorder in adults: Management (NICE guideline CG113, atnaujinta 2020 m.). Rekomendacijos



Komentarai