Kodėl mes vis lipame ant to paties grėblio: kaip atpažinti savo gyvenimo modelius, remiantis schemų terapija.

Kiekvienas iš mūsų savo viduje nešiojamės nematomą žemėlapį, pagal kurį kuriame santykius, renkamės darbus ir vertiname save. Deja, dažnai šis žemėlapis yra nubrėžtas ne mūsų pačių, o padiktuotas ankstyvųjų vaikystės patirčių. Šiuolaikinė schemų terapija (kognityvinės elgesio terapijos tęsinys) šiuos pasikartojančius, skausmingus modelius vadina tiesiog schemomis, o literatūroje skirtoje klientams - spąstais. Tai yra giliai įsišakniję įsitikinimai, kurie verčia mus vėl ir vėl išgyventi, jausti it lyg aktyvinti senus prisiminimus, situacijas, kuriose jaučiamės apleisti, neįvertinti ar nesuprasti.

Raktažodžiai: schemų terapija, gyvenimo spąstai, vaikystės traumos, savivertė, vaiko poreikiai, emocinė sveikata, auginant vaikus.

Kaip schemų terapija padeda suprasti mūsų kasdienybę

Schemų terapija moko, kad gyvenimo spąstai (schemos) yra mąstymo ir elgesio šablonai, susiformuojantys tada, kai vaikystėje nėra patenkinami baziniai vaiko poreikiai: saugumas, ryšys su kitais, autonomija bei savivertė. Pavyzdžiui, jei augote šeimoje, kurioje emocinis šaltumas buvo norma, suaugę galite nesąmoningai rinktis partnerius, kurie yra abejingi jūsų poreikiams. Tai vadinamoji kartojimo kompulsija - mes tarsi grįžtame į pažįstamą skausmą, nes jis mums yra įprastas ir suteikia saugumą primenantį žinojimą, ko tikėtis.

Svarbu suprasti, kad šie modeliai nėra mūsų kaltė, tačiau jie tampa mūsų atsakomybe suaugus. Spąstai ne tik nulemia, kaip mes jaučiamės, bet ir išprovokuoja stiprias emocines reakcijas: pyktį, lėtinį nerimą ar gilų liūdesį, vienatvę, beviltiškumą. Net pasiekę karjeros aukštumų ar sukūrę iš pažiūros tobulas šeimas, žmonės, įkliuvę į spąstus, dažnai nesugeba mėgautis gyvenimu ir tikėti savo laimėjimais.

Trys būdai reaguoti į vidinį skausmą

Žmonės naudoja skirtingas strategijas, kad susidorotų su suaktyvėjusiais spąstais, kuriuos jie geriau jaučia jausdami tam tikrus jausmus. Šie įveikos stiliai paprastai skirstomi į tris kategorijas:

• Pasidavimas. Žmogus priima spąstus kaip neginčijamą tiesą. Pavyzdžiui, jausdamasis „ydingas“, jis nuolat save menkina ir renkasi kritiškus draugus ar partnerius.

  
  

• Vengimas. Tai bandymas išvengti bet kokių situacijų ar jausmų, kurie galėtų sužadinti skausmą. Tai gali pasireikšti per darboholizmą, piktnaudžiavimą alkoholiu ar emocinį atsiribojimą nuo artimųjų.

  
  

• Hiperkompensacija, arba kitaip kontrataka. Žmogus bando kompensuoti spąstų poveikį įrodinėdamas, kad viskas yra priešingai. Jei giliai širdyje jis jaučiasi nevisavertis, išorėje gali demonstruoti perdėtą pranašumą, snobizmą ar net agresiją.

  
  

Nė vienas iš šių būdų nepadeda išspręsti problemos iš esmės, jie tik laikinai numalšina simptomus, kol spąstai ir toliau valdo gyvenimą.

Kelias į laisvę: kaip ištrūkti iš užburto rato

Išsivaduoti iš spąstų įmanoma, tačiau tai reikalauja drąsos ir nuoseklaus darbo su savimi. Pirmasis žingsnis visada yra atpažinimas. Turime suprasti, kokie konkretūs modeliai mus lydi: ar tai baimė būti paliktam (apleistumas), ar įsitikinimas, kad kiti mumis pasinaudos (nepasitikėjimas), o gal jausmas, kad esame prastesni už kitus ir negalime nieko padaryti geriau nei kiti (nesėkmė).

Vienas veiksmingiausių metodų yra dialogas su savo vidiniu vaiku. Tai reiškia, kad turime išmokti atjausti tą mažąją savo dalį, kuri kažkada buvo sužeista, ir suteikti jai saugumą bei nuraminimą, kurio ji negavo vaikystėje. Taip pat labai svarbu racionaliai kvestionuoti savo neigiamus įsitikinimus, renkant įrodymus, kurie prieštarauja spąstų logikai.

Individuali psichoterapeuto konsultacija

SEK 40.00

1h

Užsakyti

Jei jaučiate, kad šios temos jums aktualios, viena vertingiausių rekomendacijų skaitymui būtų knyga „Ištrūk iš spąstų“ (angl. Reinventing Your Life), kurią parašė Jeffrey E. Young ir Janet S. Klosko. Šis leidinys padeda ne tik teoriškai suprasti, kas yra schemų terapija, bet ir pateikia praktinius įrankius, kaip keisti savo gyvenimą žingsnis po žingsnio.

Auginant vaikus: kaip nutraukti grandinę

Reikia suprasti, kad augant vaikams taip pat formuojasi schemos, todėl mūsų suvokimas, tampa geriausia dovana naujai kartai. Spąstai dažnai perduodami nesąmoningai, atkartojant savo vaikystės šeimos dramą. Kai mes atpažįstame savo silpnąsias vietas, galime užkirsti kelią jų persidavimui, užtikrindami savo vaikams tai, ko galbūt patiems trūko: bazinį saugumą, ryšį ir pagarbą jų individualumui. Tik supratę savo istoriją, galime parašyti kitokią istoriją savo vaikams ir nutraukti skausmingų modelių grandinę tolimesnėms kartoms.

Psichologė Jolita Sorokinaitė

Šaltinis: Young, J. E., & Klosko, J. S. (1993). Ištrūk iš spąstų. (Lietuviškas leidimas, 1–5 skyriai).