Ne visada turi būti gerai. Kodėl leidimas sau jaustis "blogai" yra kelias į sveikimą?

Šiuolaikinis pasaulis mus tarsi įkalino „pozityvumo narve“. Naršydamas (-a) socialiniuose tinkluose ar skaitydamas (-a) sėkmės istorijas, gali susidaryti įspūdį, kad laimė yra nuolatinė būsena, o liūdesys, nerimas ar nuovargis tarsi sistemos klaidos, kurias reikia kuo greičiau ištaisyti. Tačiau tiesa yra kita, tavo emocinė savijauta nėra sugedusi vien todėl, kad šiandien jautiesi prastai.

​Emocinis atsparumas prasideda nuo priėmimo

​Kognityvinėje elgesio terapijoje dažnai pabrėžiame, kad kančia kyla ne iš pačių jausmų, o iš mūsų kovos su jais. Kai tu bandai nustumti liūdesį ar užgniaužti nerimą, sukuri papildomą įtampą. Tai primena bandymą po vandeniu nulaikyti pripustą kamuolį, juk anksčiau ar vėliau jis iššaus į viršų su dviguba jėga. Moksliniai tyrimai rodo, kad emocijų priėmimas, o ne jų slopinimas, yra susijęs su geresne psichine sveikata ir mažesniu streso lygiu (Ford et al., 2018).

​Leisdamas (-a) sau jaustis „negerai“, tu nustoji eikvoti energiją bergždžiai kovai. Tai nereiškia pasidavimo ar paskendimo nuolatinėje savigailoje. Tai reiškia pripažinimą: „Šiuo metu man skauda, ir tai yra žmogiška“.

​Kodėl smegenys mums „siunčia“ blogas emocijas?

​Evoliucine prasme nemalonios emocijos yra mūsų vidinis kompasas. Nerimas perspėja apie galimą pavojų, liūdesys praneša apie praradimą, o pyktis rodo, kad buvo pažeistos tavo ribos. Jei visada jaustumeisi tik gerai, tavo išlikimo mechanizmai tiesiog sugestų.

​Psichologinis lankstumas, tai gebėjimas išbūti su sudėtingomis mintimis ir jausmais nekeičiant jų priverstinai, tai yra viena esminių kognityvinės elgesio terapijų dalių. Kai tu supranti, kad mintis nėra faktas, o jausmas nėra nuosprendis, pradedi matyti platesnį vaizdą. Tyrimai patvirtina, kad asmenys, pasižymintys didesniu psichologiniu lankstumu, lengviau atsitiesia po trauminių išgyvenimų (Kashdan & Rottenberg, 2010).

​Nuolatinė laimė kaip iliuzija

​Mes linkę lyginti savo „vidų“ su kitų „išore“. Matai besišypsantį kolegą ir galvoji, kad jis (ji) niekada nepatiria abejonių. Tačiau žmogaus psichika veikia ciklais. Kaip gamtoje po vasaros ateina ruduo, taip ir mūsų vidinėje ekosistemoje po pakilimo seka atoslūgis.

​Jei reikalauji iš savęs nuolatinio produktyvumo ir geros nuotaikos, tu statai namą ant smėlio. Tikrasis stabilumas atsiranda tada, kai jautiesi saugus (-i) net ir tada, kai tavo vidinis oras yra audringas. Pripažindamas (-a) savo pažeidžiamumą, tu paradoksaliai tampi stipresnis (-ė). Tai padeda kurti gilesnį ryšį su savimi ir aplinkiniais, nes nuoširdumas visada laimi prieš dirbtinę šypseną.

​Kaip elgtis, kai „nėra gerai“?

​Pirmiausia, įvardink savo būseną. Tyrimai rodo, kad emocijų įvardijimas (angl. affect labeling) sumažina migdolinio kūno, smegenų emocijų centro, aktyvumą (Lieberman et al., 2007). Pasakyk sau: „Dabar aš jaučiu stiprų nerimą“.

​Antra, būk sau geras (-a). Užuot save plakęs (-usi) už tai, kad nesusitvarkai, paklausk savęs, ko tau šią akimirką labiausiai reikia. Galbūt tai poilsis, galbūt puodelis arbatos, o galbūt pokalbis su psichologu psichoterapeutu. KET moko mus keisti kritišką vidinį monologą į palaikantį dialogą.

​Debesys plaukia, o dangus lieka. Tavo emocijos yra tie debesys. Jie gali būti tamsūs, sunkūs ir nešantys lietų, bet jie nėra tu. Ir jie būtinai praeis, jei tik nustosi juos vaikyti ir tiesiog leisi jiems būti (pvz. pagal ACT).

Straipsnį parengė psichologė Jolita Sorokinaitė

Raktažodžiai: kognityvinė elgesio terapija, emocinis atsparumas, psichologinis lankstumas, emocijų priėmimas, ne visada turi būti gerai, KET terapeutas, psichinė sveikata.

​Šaltiniai

​Ford, B. G., Lam, P., John, O. P., & Mauss, I. B. (2018). The psychological health benefits of accepting negative emotions and thoughts: Laboratory, diary, and longitudinal evidence. Journal of Personality and Social Psychology, 115(6), 1075–1092.

​Kashdan, T. B., & Rottenberg, J. (2010). Psychological flexibility as a fundamental aspect of health. Clinical Psychology Review, 30(7), 865–878.

​Lieberman, M. D., Eisenberger, N. I., Crockett, M. J., Tom, S. M., Pfeifer, J. H., & Way, B. M. (2007). Putting feelings into words: Affect labeling disrupts amygdala activity in response to affective stimuli. Psychological Science, 18(5), 421–428.